Žiežmariai

Žiežmariai sena lietuvių gyvenvietė. Pirmą kartą ji minima kryžiuočių žygių į Lietuvą laikotarpiu. Netoli Žiežmarių 1348 m. vasario 2 d. įvyko garsusis Strėvos mūšis aprašytas eiliuotoje Vigando Magburgiečio kronikoje.
XIV a. pab. Žiežmariai buvo ne visai maža gyvenvietė netoli Didžiojo kunigaikščio Žiežmarių dvaro sodybos.
XV a. istoriniuose šaltiniuose Žiežmariai minimi : a ) 1495 m. kaip Didžiojo kunigaikščio dvaras tėvonija; b) 1499 m. kaip valsčius.
1508 m. Žiežmariuose karalius fundavo pirmąją katalikų bažnyčią. Manoma, kad prie Žiežmarių bažnyčios pirmoji mokykla pradėjo veikti jau 1512 m, o 1520 m. Žiežmarių mokykla jau randama Lietuvos mokyklų sąrašuose.
1522 m. Žiežmariai paminėti kaip miestas, o 1528 m jau kaip pavieto centras.
XVI a. vid. Žiežmariai tapo žymiu prekybos punktu, pagyvėjo amatai, dvaras pradėjo daugiau gaminti žemės produktų rinkai.
1529 - 1567 m. Žiežmariai buvo įtraukti į neprivilegijuotų miestų sąrašus, bet nuo 1567 m. vėl turėjo Magdeburgo teises.
1580 m. miestelis du kartus degė. Tų gaisrų metu miestelis neteko beveik pusės pastatų. Po gaisrų miestelis apie porą dešimtmečių buvo atstatinėjamas, rekonstruotas jo centras
Grafinėje medžiagoje Žiežmariai pirmą kartą užfiksuoti 1613m. pirmame spausdintame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. Žemėlapyje miestas pažymėtas keturkampio ženklu, o bažnyčia vaizduojama simboliu.
Žiežmarių šv. Jokūbo bažnyčia XVII a pirmoje pusėje gyveno pakilimo laikotarpį, apgynė savo teises, turėjo pakankamai žemės, reikalingus statinius. Bažnyčios įspūdis ir veikla turėjo didelės įtakos Žiežmariečių dvasiniam gyvenimui ir švietimui. Tačiau 1655m. rusų invazijos metu Žiežmariai labai nukentėjo, bažnyčia ir daugelis namų bei prekių sandėlių buvo apiplėšta ir sudeginta. Miestelis buvo sunaikintas, siautė maras ir badas. Bažnyčia 1672m. seniūno J. Piaseckio rūpesčiu buvo atstatyta.. 1740 m medinė bažnyčia sudegė, o1744 m buvo pastatyta nauja.
1792 m miestui buvo gražintos magdeburginės teisės.
XIX a pradžioje Žiežmarių augimas buvo sustojęs, o atsigavo 1841 m, kai miestelį ir dvarą nusipirko grafas Benediktas Tiškevičius.
XIX a. viduryje Žiežmarių įvaizdžiui susiformuoti didelės įtakos turėjo italų architektas Cezaris Laurynas Anichinis. Jo suprojektuoti ir 1857 1858 m pastatyti Žiežmarių dvaro rūmai vieninteliai išliko iki mūsų dienų. Pagal architekto projektus buvo pastatytas dvaro malūnas, įveistas parkas, iškastas kanalas, kūdros, įrengti tvenkiniai, sustiprinti pylimai.
Žiežmarių dvaras glaudžiai siejosi su miestelio gyvenimu. Jis lėmė pastarojo augimą, ūkinę veiklą.
Žiežmariai pradėjo didėti nuo XIX a. penkto dešimtmečio vidurio.Visi to meto pastatai Žiežmariuose buvo mediniai, šiaudų stogais išskyrus spirito varyklą , džiovyklą ir dvaro rūmus.
XIX a vid Žiežmariai buvo valsčiaus centras. XIX a. pabaigoje plėtėsi kai kurios senosios ir kūrėsi naujos pramonės įmonės. Žiežmariai pasidarė ir susisiekimo priemonių gamybos centru.
Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų metu pastatai beveik nenukentėjo.
1919 11 15 - Žiežmariuose įsteigta pirmoji vidurinė mokykla Trakų apskrityje.
1922 1924 m.baigiama statyti (be vieno bokšto) Žiežmarių bažnyčia. Bažnyčia tapo Žiežmarių miestelio puošmena. Ji yra neogotikinio stiliaus, kryžminio plano, mūryta iš raudonų plytų.
Nuo 1929 m. miestelyje mažai statyta gyvenamų namų ir kitų pastatų.Daugiausia statybos vyko miestelio pakraščiuose ir kaimuose išparceliuotuose dvaro žemės sklypuose.Miestelyje buvo daug krautuvių.Prie pagrindinių gatvių beveik kas antras namas buvo parduotuvė.Daugiausia prekiavo žydai.
XX a. ketvirtąjąme dešimtmetyje Žiežmariuose buvo paštas, valsčiaus valdyba, policijos nuovada, biblioteka, girininkija, vėliau miško urėdija, elektrinė. 1934 1935 m. ir vėliau miestelyje buvo žydų liaudies bankas, kinoteatras, pieninė, malūnas, lentpjūvė. 1936 m. centre. 1936 m. centre buvo įsteigta autobusų stotis.
1955 m. liepos 1 d. panaikintas Žiežmarių rajonas, o jo teritorija priskirta Kaišiadorių rajonui. 1962 m. panaikinti Vievio ir Jiezno rajonai, o šių rajonų apylinkės priskirtos prie Kaišiadorių rajono (išskyrus dalį Užuguosčio apylinkės, kuri atiteko Prienų rajonui).

1958 m. miestelis tapo apylinkės centru. ir gavo miesto tipo gyvenvietės teises.Buvo įsteigtas Kaišiadorių sodininkystės ūkis, kurio centru tapo Žiežmariai. Tai skatino miestelio statybas. Gyvenvietėje išryškėjo ir formavosi naujos gatvės.
Žiežmariai įdomūs tuo, kad juose ryški Lietuvos miesteliams būdinga užstatymo forma. Tankiausiai užstatyti kvartalai miesto centre. Dauguma namų dėl siaurų sklypų stovi galu į gatves.XVII a pradžioje susiformavęs miestelio centras beveik nepakitęs išliko iki mūsų dienų. Pagrindinių kelių susikirtimo sankryžos šiaurės rytų kampe buvo suformuota kvadratinė turgaus aikštė. Visą pietinę jos kraštinę užėmė bažnyčios sklypas. Aikštės viduryje buvo įkurdinta miestelio rotušė. Aplink aikštę ir prie pagrindinių gatvių susispietė miestiečių, amatininkų ir pirklių namai. Visas šis urbanistinis audinys išliko iki mūsų dienų,todėl Žiežmarių centras nuo 1973 m saugomas valstybės, kaip urbanistikos paminklas.
Miestelio gyventojams , norintiems vykdyti statybos , rekonstravimo ar remonto darbus savo sklypuose, kurie yra istorinėje dalyje, keliamos paminklosauginės sąlygos išsaugoti vertingus pastatus, pašalinti menkaverčius statinius ir priestatus.Taip pat reglamentuojama naujų statinių tūriai bei statybinės apdailos medžiagos.

XIX a pradžioje Žiežmarių augimas buvo sustojęs, o atsigavo 1841 m, kai miestelį ir dvarą nusipirko grafas Benediktas Tiškevičius. XIX a. viduryje Žiežmarių įvaizdžiui susiformuoti didelės įtakos turėjo italų architektas Cezaris Laurynas Anichinis. Jo suprojektuoti ir 1857 1858 m pastatyti Žiežmarių dvaro rūmai vieninteliai išliko iki mūsų dienų.

Pastatas, kuriame buvo Žiežmarių kultūros namai, kino teatras "Strėva"

Žiežmarių kultūros namai

Įdomus pastatas Narimanto gatvėje

Senas kelias iš Kauno į Vilnių.

Kauno gatvė

Centrinė Žaslių gatvė

Trumpoji gatvė

Iki 1906 metų Kaišiadorių gyvenvietė priklausė Žiežmarių parapijai ir savo bažnyčios neturėjo. 1907 metais Kaišiadoryse įrengta medinė koplyčia.
Info

Gatvė vedanti į Vilnių

Buvusi turgaus aikštė šiandien

Turgus

Šių dienų Laisvės statula

Minėjimas

1896 metų pastatas

Ansamblis

Neogotikinė bažnyčia statyta 1914-1924. Vienas bokštas išmūrytas 1929, kitas liko neišmūrytas. Asimetrija atrodo gana savotiškai. (daugiau tokių apsileidėlių Lietuvoje nemačiau).
Citata iš WWW.miesteliai.net